- slankus
- slankùs, -ì adj. (4)
1. M lengvai slenkantis, slystantis: Slankùs (krantas) BŽ394. Varginga slankiomis griuvenomis į viršūnę sau taką prasiskinti rš. Betono mišinys turi būti slankus ir patogus kloti rš. Slankus gruntas ŽŪŽ50. Slankusis sniegas GTŽ. Šienas slankus – paimk ilgesnį apivadą Dglš.
2. DŽ slankiojantis, paslankus: Išstumiamosios, slankiosios ašys TechŽ69. Slanki šerdis SkŽ265. Beržinis kylis, su plėša tverant, yra slankus, slenka laukan Šts. Junginė slanki P.Aviž. | [Prancūziškosios patrankos] slankesnė eisena LC1889,4.
3. Š, J judrus, gyvas, mitrus: Jis slankùs: eina ir eina visur Vl. Jis neslankùs in darbą – lyg žalias nedegąs Kt. Ar būtum radęs slankesnį vaiką? Žlv.
slañkiai adv.: Ans taip neslañkiai (tingiai) dirba Skd. | Tau slañkiai eina tie kleckai šį vakarą (su noru valgai) Skd.4. Rtr, DŽ, NdŽ, Vd lėtas, nespartus.slañkiai adv.: Kai iš jų ko reikia, tai slañkiai slañkiai eina suv. Kuo geresnis augmuo, tuo slankiau jis auga Vd.5. nepastovus, kintamas: Slankusis normatyvas ETŽ. Lietuvių kalbos fonemą j galima aprašyti kaip slankiąją fonemą KlbXIV78.
Dictionary of the Lithuanian Language.